2009-06-30Vogti sūpuokles.

Vėl toks vakaras.

Kvepiantis liepžiedžiais ir vakariniu miesto saulėlydžiu.

Toks vakaras, kai, regis, Dievas šypsosi man degalinėje už prekystalio, tiesdamas puodelį kavos…

Imu tą kavą ir einu, ir jaučiuosi stebima tų dieviškų akių.

Žingsniuoju per kvartalų mišką ir vis vieną po kito lenkiu gremėzdiškus daugiaaukščius, vogčiomis tirpdydama žvilgsnį svetimuose balkonuose.

Štai moteris, vyras ir šuo. Šuo iškišęs galvą ir priekines letenėles. (Vyras ir moteris šiaip pasirėmę alkūnėmis). Visi trys rymo, ilgesingai spoksodami į tolį, - matyt, visai nebuitiškai grožisi saulėlydžiu iš 7-o aukšto balkono ( …arba stengiasi įžiūrėti, kokios nuolaidos ir pasiūlymai priešais stūksančiame prekybos centre).

Štai pirmo aukšto balkonas, apstatytas gėlėmis vazonuose ir mėlynu katinu po suoliuku. Mėlynas katinas keramikinis. (Patikrinau, kviečiamas neatsiliepė)

Štai jauki kavinukė. (Kažkada čia išties jaukiai gėriau arbatą, labai lijo)

Štai vaikinas, tingiai spardantis kamuolį. Jis į mane atsausainiai žvilgteli, ir, tiesą sakant, pasijuntu truputį kalta.

O kaip gi…. juk einu vogti.

Vogti svetimo rajono ramybės.

Įsuku į kiemą.

Sėlinu.

Įsitaisau ant sūpuoklių.

Ir štai švytuokle kylu aukštyn, paskui žemyn, paskui vėl aukštyn, dviem centimetrais aukščiau nei prieš tai, ir vėl žemyn, kaskart batu kliudydama smėlį po kojomis…

Kiemas uždaras. Žvelgiu į priešais siūbuojančias geltono namo sienas, už jų matyti dangus, negaliu liautis spoksojusi į tą vis dar dieviškai gražų, aptirpusį dangų.

… Ir į sienas, ir vėl į dangų, ir į sienas, į apatinį balkoną, jame žalsvame krėsle įsitaisiusi mergina skaito knygą, šalia garuoja puodelis arbatos, tamsūs merginos plaukai surišti į paprastą uodegytę, kaip jaukiai ji atrodo, pagalvoju sau, ji mane pastebi, šypteli, šypteliu ir aš, praryju guminį meškiuką ir toliau supuosi, supuosi, aukštyn, žemyn, iki dangaus, paskui iki pirmo balkono, ir vėl iki dangaus, ir vėl iki pirmo balkono…

Banguoja kava kartoniniam puodelyje.

Banguoja laikas.

Banguoja mintys…

Pro šiukšlių konteinerį pratapena mėlynas katinas.

Man baigiasi kava.

Bemaž vidurnaktis, metas namo. Palieku sūpynes karoti tuščias ir traukiu atgal į kitą rajoną.

Et.

PS. Šiaip jau užknisa naktimis vagiliauti svetimom sūpuoklėm.

Rodyk draugams

2009-06-26Love hurts

PS. As sweet as it seems, Love hurts anyway…

Rodyk draugams

Jaunas, neapsisprendęs žmogau….

Kasdien aplanko mintis, kad esi nereikalingas šioje visuomenėje? Slankioji kampais, nes nerandi ką veikti, todėl tapai emocionaliai jautrus ir bandai užsimiršti, dvi valandas prieš veidrodį formuodamas šukuoseną?

Na, tada turėtum mažų mažiausiai jausti sąžinės priekaištus.

Juk Pasaulyje tiek nuostabių užsiėmimų - tik pažiūrėk!

Tu gali būti…..

- Matininku - geodezininku.

- Elektriku-elektroniku.

- Ekskavatorininku.

- Vamzdynų izoliuotoju (tikriausiai dėl mano kompetencijos stokos šioje srityje pirmas vaizdas prieš akis, išgirdus šitos profesijos pavadinimą - izoliuotojas šliaužia aprūdijusiu vamzdžiu ir aplinkui atsargiai vynioja juodą izoliacinę juostelę).

- Pėdkelnių mašinų mezgimo meistru. (paslaptingas pėdkelnių mezgimo pasaulis….)

- Stiklų tamsintoju (darbas Vilniuje - dar neužkariauta rinka, kitaip sakant, erdvės savirealizacijai - per akis, tik imk ir tamsink visus iš eilės!)

- Brigadininku-staliumi-staklininku (čia kaip šampūnas ar tirpi kava “3 in 1″ - einamiausias derinys)

Ir netgi… Ekstruderio granuliatoriaus operatoriumi - now how fun is that!

(Šaltinis)

Kaip sau norit, bet aš jaučiuosi velniškai dėkinga darbo paieškos sistemoms, kurios šitaip plečia mano akiratį ir skatina suvokimą, kad Pasaulyje kiekvienas mūsų turi visas galimybes tapti unikaliu ir nepakartojamu išskirtinės srities specialistu.

Galbūt šiandien kažkas apie ekstruderio granuliatoriaus operatoriaus profesiją išgirdo pirmą kartą…

Galbūt kažkam tai - visas gyvenimas. Galbūt kas rytą tūlas ekstruderio granuliatoriaus operatorius pabunda su mintimi, jog tik nuo jo priklauso, kaip Pasaulis Funkcionuos Šiandien.

Forget economics… Think about That.

Rodyk draugams

Tingus sekmadienis. Ketinau popietę praleisti namie, gurkšnodama arbatą, tik štai baigėsi mano čiobreliai.

Iki parduotuvės kelio - penkios minutės kiemais, kiemais. O kačiukų kieme… žiūrėjau į tuos kieminukus, tai tupinčius žolėje, tai išdykaujančius, ir svarsčiau, gerai jiems vis dėlto gyventi šitaip, niekieno neprižiūrimiems, ar ne…. Na, kas tiesa, tas tiesa, benamių kačių šėrimas jau tapo aplinkinių namų bobučių hobiu, tad bent jau nebadauja. Didesnė grėsmė, man regis, blogi žmonės…

Priešais šaligatviu oriai pėdino balandis, jau toks pasipūtęs ir savimi patenkintas, kad akimirką suabejojau, ar užteks vietos prasilenkti. Štai šitiems tai jokių rūpesčių, pagalvojau.

Pakėlei sparnus, ir…..

Parduotuvėje užtrukau mažiau nei dešimt minučių. Jau rengiausi traukti savo kryptimi, tik žvilgsnis užkliuvo už keistai pasilenkusio pusamžio vyro. Gal blogai žmogui, iš pradžių dingtelėjo; tik paskui pastebėjau, kad jis palinkęs virs paukščio kūnelio.

Balandis.

Priėjau ir paklausiau, kas nutiko, vyras pasakė, kad balandį greičiausiai partrenkė automobilis. Sparnai nesulaužyti, ir ant kojų pastovi, tik akytės ištinusios ir krauju pasruvusios ir šiaip ryškiai nelabai susigaudo, kas jam ką tik nutiko.

Paklausiau, kaip manot, jam yra vilties pasveikti?

Manau, kad taip, atsakė vyriškis, jis tik stipriai pritrenktas ir turbūt viena akim aklas liks.

Parsinešiau vargšiuką namo, įdėjau į dėžutę ir pastačiau balkone. Pripyliau vandens, pribėriau ryžių (neturiu jokių kitų kruopų).

Atsičiukins - pats išskris.

PS. Kaip akivaizdžiai likimas kartais griauna mūsų įsitikinimus :>

Rodyk draugams

2009-06-19Crisis Illustrated

Vakar su reikalais teko lankytis viename Vilniaus pašto poskyryje. Aptarnavo mandagi, tačiau skubanti jauna juodaplaukė - tikriausiai jai pietų metas, o už manęs nekantriai trypčiojo dar keturi klientai, tad mergina nekantraudama atkišo kvitą ir saujelę grąžos, kurią, gerbdama jos, savo ir kitų laiką, nė neskaičiavusi susižėriau į rankinę. Tiesa, akimirką delne pajutau kažką keisto, bet tuo metu ne tai rūpėjo.

O kai grįžusi nutariau išvaduoti rankinę nuo centų paklydėlių, radau štai ką:

(kaip sakoma, “skaičiuokit grąžą prie kasos”… )

Na, tikriausiai man tiesiog derėtų pasitikėti kažkieno ranka brūkšteltu patvirtinimu apie šio pailgo daikto finansinę vertę. Arba gal čia toks žaidimas? Kaip vaikystėj - “Davai šitas pagaliukas bus du litai, o va tas - keturi”, ir taip toliau. O ką, visai smagu :>

Kitą kartą nuėjusi į paštą - pas tą pačią juodaplaukę, pageidautina, - ištarsiu “Laba diena, man du pašto ženklus į Jamaiką” ir, suokalbiškai mirktelėjusi, išdidžiai pateiksiu va šitą:

 

PS. Dabar supratot, kaip kilo pasaulinė ekonominė krizė?

Rodyk draugams

Šiandien mus vėl ištiko krizė.

Sužinojom, kad pasaulio pabaiga du dvyliktais bus ne šiaip sau, bet todėl, kad ateina Nibiru.

Mūsų moteriškasis kolektyvas supanikavo ir ėmė domėtis pasekmėmis. Pasirodo, Nobiru, praskriejusi arti Žemės planetos, sustabdys jos sukimąsi trims dienoms. Kas čia tokio, atrodo. Na, pastovėsim, - vis tiek po Naujų visi tris dienas pagiriojasi….

Deja, dėl sutrikdytos pusiausvyros ims veržtis vulkanai, kils didžiuliai cunamiai ir uraganai, ir galiausiai liks gyvi tik dešimt procentų žmonijos.

Dešimt procentų…..

Susimąstėm, kad gyvenam kaip ir rizikos zonoj, ir po audringų diskusijų priėjom prie išvados, kad geriausia 2012-uosius sutikti kur nors Rusijos stepėj, kur nėra vulkanų, o ir pakilęs vandens lygis neturėtų reikšmės… (Dėl uraganų ką nors sugalvosim)

Tiesą sakant, iš šitos idėjos netgi būtų galima pasipelnyti:

“Turizmo agentūra “NIBI.RU”  kviečia pasinaudoti intriguojančiu, antikriziniu, jau tikrai paskutinės minutės planu: sutikite Naujuosius ten, kur pasiūlysime mes.

Į paketą įeina:

-trijų parų išgertuvės (už alkoholį mokėti nereikės, vanduo mokamas)*;

-oro kondicionierius (tuo atveju, jei sprogtų Saulė);

- improvizacijų vakaras Nostradamo pasakų tematika;

-įstabūs kosminio lygio fejerverkai sutinkant Naujuosius;

-Soliariumo paslaugos (jei nuspręsite atsisakyti kondicionieriaus);

-Išblaivinimas (jei pageidausite).

* Žemei vėl pradėjus suktis, alkoholis taps mokamas.

Išgyvenimo žaidimą laimės tik dešimt procentų laimingųjų… Tapk vienu Jų!”

Bendradarbio komentaras: “Look, girls, just because we’ve got the Internet, doesn’t mean, you have to read everything on it….”

Rodyk draugams

Šiaip jau aplinkiniams spėjo įgristi, kai nejučiomis vėl ir vėl imu niūniuoti “The girl from Ipanema” motyvą.

Bet katinukui, regis, atrodo, kad dainuoju jam lopšinę - akytės prisimerkia, apsikabina letenėlėm buteliuką ir čiaumoja čiaumoja, kol pats nepajunta, kaip “lūžta” - minučių reikalas.

Daina vadinasi “The girl from Ipanema”, tačiau mano atliekamoje versijoje žodžiai maždaug tokie:

Hmmm-hmm-m-tiutiuriuriu…

The girl from Ipanema goes walking and…

Na-nanana-na-naaa-nanana-na-naaaaaaa…….

Mmm-nnn-mmm-tiu tiuriu/

Tiuu-riu-tiu-tiuu-riu-ti-ri-ri-ta-tarara/

Tiu-m’-diuriu-tiu tiu-tiuriuriutiutiuuu…

Priedainis: Taaaaaa-m’ - Ta -ra-ra-ra-ra-raaaa-ram /

Mmmmmmmmm - hmmmm-tiuriuu /

Hmmmmmmm….

Ir panašiai.

Kai kažkas vis dėlto ėmė manęs klausytis, pasidarė truputuką gėda, tad pagaliau susimedžiojau žodžius, ir pilną versiją dabar dažniausiai atliekame kartu su Franku (ir tuo kitu dėde, kuris gitara groja, bet jis portugališkai dainuoja, tad nelabai įsipaišo į mudviejų duetą):

“Tall and tan and young and lovely
The girl from ipanema goes walking
And when she passes, each one she passes goes - ahhh…”

Oh yeah…. šita daina ramina visas kates….

Rodyk draugams

Visą šeštadienį praleidau su holivudinėmis romantinėmis komedijomis, pertraukėlių metu vis nepamiršdama pamaitinti mažylio … ir išgert arbatos balkone, apmąstant kiekvieno filmo idėjinį turinį.

Tiesą sakant, romantinėse melodramose ne visada viskas baigiasi gerai… Kas nors būtinai miršta, dažniausiai - pagrindinis veikėjas, o tada jo mylimajai tenka rinktis arba ne tokį žavų, tačiau įkyriai asistuojantį pretendentą….

… arba alkoholio liūną. (Tuomet prasideda suicidinės įžvalgos, kad “kartais alkoholis pateisinamas…”)

O štai komedijose baigiasi jei ne gerai, tai bent juokingai ar tiesiog šiaip apgailėtinai smagiai.

Geriausiai pasiteisina tos, kuriose pagrindiniai vaidmenys tenka Meg Ryan arba Sandrai Bullock.

Klasikinė, žinoma - “You’ve got mail“. Beveik visi filmai su Meg Ryan yra romantinės komedijos, kur viskas baigiasi laimingai. Na ir ačiū Viešpačiui, this gives hope to all the 40-year-old singles :>

Tiesa, dar pagaliau suvokiau, kodėl buvę vaikinai kartais nori susigrąžinti buvusias merginas.

Mat kaip. Pasirodo, tai nutinka ne tik realiame gyvenime, bet ir holivudinėse komedijose….

(Ne, nenorėjau parašyt atvirkščiai.)

Rodyk draugams

Ar….

- Pastebėjai, kad jautiesi pervargęs… pastarąjį mėnesį? Pastarąjį pusmetį? O gal visą savo vedybinio gyvenimo dešimtmetį? (Lažinuosi, jog dėl to kaltini žmoną/vyrą….)

- Regis, miegi daug, tačiau pabundi su skaudančia galva, alkanas ir irzlus?

- Pykstiesi su antrąja puse, o gal - dar blogiau - vakar kaip tik buvai jos paliktas, nes “užknisai iki ČIA!” ?

- Jautiesi nedarbingas ir nesupranti, kas trukdo dirbti mėgstamą (pašto ženkliukų klijuotojo) darbą?

- Nesutari su kolegomis, nors dar prieš tris savaites vaišinotės martiniu prie vieno staliuko?

- Kviečiama atsisakai eiti į pasimatymą, rizikuodama būti apšaukta “pernelyg sunkiai prieinama”?

- Eidamas per gatvę staiga stabteli ir bandai susimąstyti?

- Išblėso humoro jausmas, o pataikauti šefui dirbtina šypsenėle neleidžia savigarba, todėl trečdaliu sumažėjo alga?

- Kasryt vėluoji į darbą, o troleibuse kerštaudamas mindai visiems kojas?

Suprantu Tave.

Galbūt nustebsi, tačiau daugeliui Tavo kolegų vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu tenka išgyventi tą patį.

Tiesą sakant, jie bijo kam nors prasitarti, kad nebūtų apkaltinti silpnumu, tačiau patys įnirtingai ieško tos nuolatinės irzlumo priežasties, tikėdamiesi ją išgydyti saujele vaistų, alkoholiu ar cigaretėmis. Kai kurie griebiasi visų išvardintų priemonių iškart. Tikriausiai sutiksi, kad tai labai nesveika širdžiai, ar ne?

Tačiau yra kur kas paprastesnis visų Tavo problemų sprendimas.

Tie, kurie jį išbandė, jaučiasi radikaliai pakeitę savo gyvenimą į šviesiąją pusę.

Tie žmonės dabar gyvena pilnavertį gyvenimą be jokio galvos skausmo. Į darbą jie žingsniuoja puikios nuotaikos, jiems nebereikia jos taisyti alkoholiu ar cigaretėmis. Jie pamiršo, kas yra nuovargis. Jie jaučiasi laimingi.

Norėtum sužinoti, kaip jie to pasiekė? Dar daugiau - norėtum sužinoti, ar tai pavyktų ir…. Tau?

Atsipalaiduok.

Tai - ne taip sudėtinga, kaip Tu įsivaizduoji.

Nustebsi, kaip tai paprasta.

Pasiruošęs?

Vienintelis dalykas, kurio Tau šiandien reikia, yra……

Nauja Pagalvė.

Nesvarbu, kokios apimties ar kokio gamintojo.

Svarbiausia - kad ji Tau patiktų. Geltona, mėlyna, žalia.

Svarbiausia - kad Nauja. Nes visas problemos sprendimas ir slypi Pagalvės Naujume.

Negaliu paaiškinti, kaip tai veikia. Turi išbandyti pats.

Tačiau patikėk - jau šiąnakt Tu miegosi kitaip.

Ir jau rytoj Tavo gyvenimas pasikeis.

Jokio nuovargio.

Jokio streso.

Jokių maišelių po akimis.

Jokio pasyvumo.

Jokių energetinių gėrimų.

Negali patikėti, kad tai įmanoma?

Daugelio žmonių patirtis liudija ką kita :>

Prisijunk prie mūsų!

PS. Šefas šiandien šypsosi?

Tu supratai teisingai….

Šiąnakt jis miegojo ant Naujos Pagalvės ;)

Rodyk draugams

2009-06-10Be2gether with…

- Ką savaitgalį? Be2gether?

-Jo jo, Be2gether. 2gether su šituo dviejų savaičių tamagočiu, kurį reikia maitint kas dvi valandas iš buteliuko. Arba kaskart, kai įsijungia pypsėjimo režimas.

Rodyk draugams


© 2017 cat on a windowsill | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt