Po geros pusmečio pertraukos mano šizo-sapnai sugrįžo. Matyt, pasąmonė bando prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo būdo ir naktimis nesivaržydama nusikrato bet kokius racionalios realybės pančius. Štai vienas naujesnių psichodelika permirkusių pasąmonės siužetų:

Aš lankausi pas draugę, kuri gyvena namelyje ant ratų, iki pusės įkastame į žemę.
Sakau jai, kaip jauku, aš irgi pirksiu sklypą ir gyvensiu po žeme…
Tuo metu mus staiga užklumpa baisingas uraganas ir pro langą regiu, kaip klaikus vėjas negailestingai blaško žvirblių pulką.
Man, žinoma, vargšelių pagailsta, taigi atsiduriu lauke ir desperatiškai stengiuosi juos vieną po kito sugriebti į saują, nes antraip vėjas juos užblaškys mirtinai.
Man pavyksta nutverti tris, tačiau vienas jų - ypatingas (ir aš nė nenutuokiu, pagal kokius ypatingumo kriterijus taip nusprendžiau). Pavadinu jį Kęstučiu (gyvenime asmeniškai turėjau garbės pažinoti tik vieną Kęstutį, kuris buvo mažametis gretimos gatvės chuliganas strazdanomis nusėta nosim).
Kęstutį labai saugau ir rūpestingai prižiūriu. Staiga aš jau arklidėse, kur moteris prižiūrėtoja man nuodugniai aiškina, kaip teisingai paimti Kęstutį į delną, kad padarėlio nenuskriausčiau - pasirodo, pirmiausia „reikia leisti jam užlipti ant delno kulnimis, o tada jau galima paimti visu svoriu”.
Jei atvirai, nežinojau, kad žvirbliai turi kulnis.
Nors sąmoningai suvokiu, kad Kęstutis yra žvirblis, mano augintinis nuolatos maino pavidalą tarp pilko paukštelio ir ponio. Kęstučiui patinka gyventi arklidėse, o dar jis mėgsta auksaspalvius grūdus ir lesa labai estetiškai, - vieną grūdą suėda (?) keliais kąsniais (grūdai irgi psichodelinio derliaus, matyt). Mano spalvotame sapnų vonderlende laikas skriete skrieja, žvirblio ir arklio hibridas tampa mano numylėtu augintiniu, bet tuomet aš pabundu ir mano kol kas dar apytuštis, priblokštas žvilgsnis įsirežia į lubas. Antklodėje paklydusi Katė Ant Palangės bando susivokti, kur ji, kiek dabar laiko, ir ką jai reikia eiti daryti.

A, taip.

Kopenhaga.

Metas į paskaitas.

Rodyk draugams

Lietuvos valdžia to nežino, bet liaudyje vis dažniau galima išgirsti kalbų apie tokį paslaptingą reiškinį, vadinamą PROTŲ NUTEKĖJIMU. Sakytum, turėtų būti viena socialinė grupė, kenčianti labiausiai, tačiau šiuo atveju pastebima, jog šis sindromas neaplenkia nei jaunimo, nei pagyvenusiųjų.
Bet kas gi yra tas protų nutekėjimas? -susimąstęs tikriausiai pasiteirautų apie tai nieko negirdėjęs žmogus, pavyzdžiui, koks Seimo narys.
Na, geriausi atsakymai, kaip sakoma, tie, kur iš patirties. Matot, Katė Ant Palangės - irgi ne išimtis. Pamenu, prieš gerą pusmetį rymojau darbe, jaukiai įsitaisiusi ofisinėje minkštakėdėje , ir virtualiai sklaidžiau įžymiojo žiniasklaidos portalo „Elfio” puslapius. Staiga aptikau be galo įdomų straipsnį, kuriame buvo aprašomos Lietuvos elito pramogos - konkrečiai, man regis, apie tai, kaip žymusis dizaineris Evičius išplūdo įžymiają nuotaką išsiskyrėlę Alentaitę už žalias pėdkelnes, visai nederančias prie tigrinio rankinuko. Straipsnyje buvo parašyta „delninukė”, bet nuotraukos išdavė, kad tas rankinukas - ESU TIKRA! - netilpo jai į delną, ak, kokia apmaudi žurnalistų klaida! Bet piktinausi ne aš viena. Straipsnis turėjo keletą šimtų komentarų, ir aš su didžiuliu susidomėjimu įnikau juos skaitinėti, kai staiga pajutau smilkiniu tekant kažką šilta. Viešpatie… Apstulbusi sekiau, kaip plona srovele išteka visos mano mintys, pora kreivų paauglystės eilėraščių, bakalauro juodraštis, pasvarstymai apie gyvenimo prasmę…. Šiurpus dalykas tas protų nutekėjimas, ar ne? Tuomet ir susivokiau, jog privalau kažko imtis.
O, žinia, geriausiai nuo protų nutekėjimo gelbsti edukacinė veikla.
Juk galima mokytis tiek daug dalykų - pradedant kryžiažodžių sprendimu ir baigiant urbanistiniu apželdinimu, kas kam labiau prie širdies ;)
Svarbiausia nepasiduoti ir neįsiteigti sau, jog jau, deja, per vėlu.
Mokytis niekuomet ne per vėlu!
Štai ir Katė Ant Palangės nutarė išbandyti studijų emigrantės dalią ir savo dvidešimt penktojo jubiliejaus proga išvyko į saulėtąją Skandinaviją skinti antrojo bakalauro :>

Nepasiduokit protų nutekėjimui, mielieji.

Rodyk draugams


© 2017 cat on a windowsill | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt