2011-10-30Ruduo. Žvarbsta.

Va kai prie krūtinės glaudi ką tik užvirusį čiainyką, galutinai supranti, kaip esi išsiilgęs žmogiškos šilumos. Pastoviniuoji taip dešimt sekundžių nuleidus blakstienas, tada paleidi virdulį iš glėbio ir vėl racionaliai lieji vandenį, plikydama septintą puodelį arbatos.

Vidinei šilumai palaikyt.

Nesušalkit, mano virtualieji :)

*Pabaigia arbatos likučius ir ima ruoštis “Norvegų girios” seansui; sekmadieniais kino bilietai - puse kainos*

Rodyk draugams

Nuobodžiauju, laukdama savo traukinio namo (savaitgaliais naktimis važiuoja kartą per valandą), kai prie manęs prilinguoja dėdė. Dėdė kaip dėdė, - šviesių plaukų, žydrais languotais marškiniais, apsiglamžiusiu švarku - ryškiai apturėjęs daug šventinių įspūdžių Helovyno proga ir nusiteikęs mane pakalbinti. Iš pradžių tik atkakliai spokso, o kai jau nebeišeina apsimesti, kad nematau, ir  pasisuku į jį,  aplaisto komplimentais. Tai jau ačiū, ačiū, - prisilaikau mandagumo. Dėdė teiraujasi, ką veikiu gyvenime. Studijuoju, sakau, nesileisdama į smulkmenas. Aaa…. - numykia anas ir vėl apsižavėjęs įsispokso man į akis.  Susinepatoginu. O ką pats, sakau, veikiat? Mat prabunda smalsumas - vyrui, matyti, per keturiasdešimt, tai bus gal ką įdomaus nuveikęs gyvenime, o tai iš kur gi tas pasitikėjimas savimi.

- Jeg er maler, - prisistato ir išdidžiai keliskart brūkšteli nematomu penzeliu ore man prieš nosį. Dažytojas? Še tau, niekad nemačiau dažytojo, kuris šitaip didžiuotųsi savo profesija.

- Cha, ir aš moku malinti, - sakau sau paprastai kaip niekur nieko. Dėdė, regiu, maloniai nustemba ir klausia:

- O…. kur galima pamatyti tavo darbų?

- Na, - sakau, - jei kada Lietuvoj būsi, užsuk į Žirmūnus, 54-as namas, butas pirmame aukšte, - ten pusę remonto va šitom savo rankom padariau, - braukiu įsivaizduojamą prakaitą nuo kaktos. - Visą virtuvę kol išdažiau…

Dėdė užtyla. Iš staiga padūmijusio žvilgsnio spėju, kad mintyse bando suvesti galus. Tada ima krapštytis piniginėje. Ištraukia vizitinę kortelę ir ištiesia man.

- Aaaaa…… - nutęsiu, - tai jūs - DAILININKAS………

Ir net ne bet koks, pasirodo, o Danijos įžymybė, kur už kelis kvadratėlius ant drobės melejonus nuplėšia (savišvietai - iš serijos). O tu apvaizda.

Gerai, kad išgėręs buvo, neprisimins gal, kaip jį dažytoju palaikiau.

Rodyk draugams

2011-10-27Mano bardakėlis

Beveik visai taip pat, kaip ir pas mane galvoje.

Rodyk draugams

Taigi “Facebook’as” kartais taipogi prisideda prie savęs pažinimo.

Štai jau kelintą dieną stebiu plintantį įrašą-virusą tarp savo draugių (ir tik vieno lyrišk… t.y. vyriškos lyties atstovo…hm?), dar palydimą komentarais “Pagaliau!” “Tai štai, kaip tas žodis…” ir “Mūsų yra daugiau….”.

Šaltinis

(Informacijos lietuvių kalba nerasta)

Kaip sau norit, o Katei Ant Palangės tai buvo svarbus atradimas, atskleidžiantis paslaptį, kodėl jos netraukia potencialaus kandidato raumenų kubatūra, namas priemiestyje, prabangus “Audis” ir glamūrinės asmenybės blizgesys naktiniam klube, užtat visada atkreipiu dėmesį, kokiu žodynu jis reiškiasi ant mano FB sienos ar kaip mane kadrina. Būk tu turtingas kaip “Sekundės bankas” ir gražus kaip Apolonas, bet jei esi neraštingas, nesubtilus flirtuojant, nesugebi lygiavertiškai palaikyti pokalbio ir švelniai prispausti diskusijoje, - imsi erzinti mane po pusvalandžio. Geriausiu atveju mes liksime “draugais” (jei žmogus supratingas ir nustoja reikšti pretenzijas dėl “kažko daugiau”), blogiausiu - na….

Iš mano pastebėjimų, keletas bendriausių sapioseksualus traukiančių asmens savybių:

- Raštingumas. Tai, kaip žmogus išreiškia save raštu, apie jį pasako daug daugiau, nei vis dar kai kurie galvoja. Man nesvarbu, kad praleidai kablelį, du ar raidę, bet jei visuose tavo sakiniuose trūksta elementarios gramatikos, neišgelbės ir naujausio modelio “Audis”.

- Gebėjimas palaikyti diskusiją. “Diskutuoti” nereiškia “pjautis do pobednogo konca“, ypač kai, pritrūkęs argumentų, meta paskutinį savo kozirį: “Nu ai, tipo… visos jūs taip galvojat, toj mažoj gražioj galvelėj - tipiškos bobiškos smegenėlės, utiutiu….” Gebėjimas diskutuoti yra sugebėjimas argumentais įtikinti kitokią poziciją užimantį pašnekovą, kad gali būti ir kitaip, nei jis mano. Bet kokiu atveju aš, kaip šešėlinė dekonstrukcijos teorijos mėgėja, galiu susitaikyti su keliomis teisingomis pozicijomis… Jei tik tau pavyks mane įtikinti :>

- Humoro jausmas. Dažnai kiek tamsesnis nei įprastas, su tinkama porcija ironijos ar, kai kuriais atvejais, net ir sarkazmo. “….Nu afyyygiena demotyvacija, ane? E, ko nesijuoki?” - ne man.

- Emocinis intelektas. Tiesą sakant, neradau informacijos, kad emocinis intelektas būtų esminis elementas (neatmetant galimybės, kad galbūt didžiajai daliai žmonių tai savaime suprantama), bet man asmeniškai svarbu, kad žmogus, būdamas protingas ir išsilavinęs, kaip nors būtų laimėjęs tą vidinę kovą su arogancija ir egocentriškumu. O arogancijos priežastys visai suprantamos - kuo tu protingesnis, tuo rečiau sutiksi savęs vertą, tuo dažniau imsi manyti, kad aplinkui - vieni idiotai, ir galiausiai metams bėgant arogancijos veide nebepaslėps net kruopščiai užsiauginti ūsai. Suprantama, bet tikrai negelbsti užmezgant santykius su priešinga lytimi. Čia viena.

Antra, emocinio intelekto trūkumu pasižymi ir sausi niordai. Žino daug, papasakoti gali bele kiek, tačiau dažniausiai tik iš tos srities, kuria aistringai domisi pats, pavyzdžiui, dažnai neatsižvelgia, kad integralų formulės ir kitas tikslinis biesas ne itin domina humanitarinio išsilavinimo atstovus, - gal paieškom bendresnės temos? Taipogi pasižymi lėkštesniu humoro jausmu ir nesugebėjimu flirtuoti (o gal tetrūksta praktikos….)

Daugiau punktų išskirti nedrįstu, nes bijau suklaidinti asmeninėmis simpatijomis/antipatijomis.

Tiesa,  apsimetėlius/trolius/pseudointelektualus ir kitus, tiesiog norinčius padaryti įspūdį, paprastai perkremtu kaip katė pelę,  tik dažniausiai esu per tingi terliotis, tad, kol neprovokuojama, mandagiai pasilaikau savo pastebėjimus sau. Kita vertus, - nori žaisti? Žaiskim, bet galiausiai vis tiek teliks tik mano  kreiva šypsenėlė ir tavo galva ant kilimo. Kas bebūtum, gerbsiu kur kas labiau, jei pirmiausia išliksi savimi.

Rodyk draugams

Kolektyve Katė Ant Palangės paprastai visuomet būna toji Antroji. Pirmasis, dažniausiai oficialiai paskirtas lyderiu, Katės Ant Palangės niekuomet neįžvelgia kaip konkurentės ir paprastai pasitiki. Jei Pirmasis užsitarnauja mano pagarbą, tampu lojalia dešiniąja ranka ir pilkuoju kardinolu emociniame lygmenyje. Esu ta, pas kurią kolegos ateina pasišnekėti “nuo dūšios”. Esu ta, kuri lengvai užmezga šiltus santykius su kitais kolektyvo nariais ir su kiekvienu bendrauja atsižvelgdama į asmenybės individualumą bei konkrečią situaciją. Esu ta, kuriai į nežinią pakliuvęs kolega skambina patarimo pirmiau nei Pirmajam. Esu diskretiška ir apkalbose, kurios yra neišvengiama kiekvieno kolektyvo kasdienybė, - diplomatiškas laviravimas liežuviu - vienas iš mano žemaitukų arklidėje.

Be abejo, oficialiai Antrajam tenka kur kas mažiau atsakomybės. O neoficialiai?

Kolektyvo susirinkimuose Antrasis paprastai daug nesireiškia, tačiau atidžiai stebi. Stebi žmones ir geba greitai perprasti jų asmenybes: pats save lyderiu pasiskyręs Antanas daug šneka ir pertraukia kiekvieną, norintį pasisakyti. Milda bando įsiterpti ir žiojasi dėstyti neblogą sprendimą, tačiau staiga vėl prabilusio Antano “dėka” jos niekas neišgirsta, tik šalia arbatėlę tyliai gurkšnojanti Katė Ant Palangės. Užmezgu akių kontaktą su Milda, - kolegų praignoruota nuraudusi ji vėl gūžiasi kėdėje. Katė Ant Palangės jai draugiškai šypteli, kantriai palaukia, kol Antanas, pasakojantis kažką beveik į temą, užbaigs sakinį,  perlieja jį šaltu žvilgsniu su potekste “O DABAR tu patylėsi” ir  išlavinta Ingos Valinskienės balso tonacija garsiai ir aiškiai pareiškia: “Klausykit, čia Milda mestelėjo gerą mintį. Milda, kaip ten sakei gerai būtų padaryt?” Žvilgsniai nukrypsta į kolegę. Stengiuosi pagauti jos akis ir padrąsinti šypsena. Mildos produktyvų pasiūlymą pagaliau išgirsta.

Petras jau dešimt minučių pasakoja, ką šįryt perskaitė “Delfiuje”. Pasakoja garsiai  ir nežiūrėdamas į laikrodį. Tomas, Andrius ir Viktorija mandagiai klausydamiesi muistosi kėdėse. Milda tylomis kažką braižo popieriuje. Katė Ant Palangės kresteli plaukus, skambiai pastato kavos puodelį ant stalo, sušiugždena popieriais ir įsiterpia: “Geras, aš irgi šitą skaičiau, ir kaip taip žmonės gyvena, klausyk, Petrai, o ką manai apie antrą punktą?”

Antanas vėl laužia vienintelį ir nepakartojamą baisingą specialistą ir oriai dėsto, kaip daryti REIKIA IŠ TIKRŲJŲ. Dėl dirbtinai išpūstos krūtinės ir charizmos niekas nedrįsta jo pertraukti. Katė Ant Palangės įsiterpia vėl, prieš tai apdairiai pasirūpindama visų esančių dėmesiu - garsiai atsidūstu ir trakšteliu tušinuku: “Ok, tai problemas kaip ir išsprendėm, - kas pristatys?” Kaip ir reikėjo tikėtis, visi kuklinasi/nenori. Nustebina net Antanas, - galvojau, kad šitas puls kratyti ranką pats pirmas, bet ne. Laikas bėga, visi tyli, nudelbę akis į kanceliarinius reikmenis. Ei, žmonės. Ir aš bijau šnekėti prieš minią. (Juolab užsienio kalba, kuri kitiems yra gimtoji, jei situacija vyksta, tarkim, Danijoje duotuoju momentu). Ei, nu. Seriously. Kas nors? Ok, ok. Katė Ant Palangės griebia jautį už ragų ir sako: nu gerai, tada aš. Jei ką ne taip ištarsiu ir sukompromituosiu visą grupę, patys ir žinokitės (praėjusios savaitės atvejis: pasakojau kažką  prieš visą grupę paskaitos metu ir ekspromtu nesugebėjau nuspręsti, vartoti “knap” ar “neppe”, - abu reiškia “vargu bau”. Tai netyčia drėbiau “kneppe”, kas reiškia… khm…. tratintis, taip sakant *rausta, prisiminusi savo awkward moment*).

Situacija darbe nekokia, darbuotojai nepatenkinti. Kas stos į ginčus su vadovu? Katė Ant Palangės. Abu net raudoni nuo tvardymosi, bet Antrasis jaučia moralinę pareigą atlaikyti nemalonią padėtį stoiškai kolektyvo vardan ir dar kažkaip diplomatiškai išsisukti nuo juodojo sąrašo lyderio užrašų knygutėje.

Nepatyrę Antrąjį gali priimti nerimtai, mat Antrasis nebijo ir pats iš savęs pasišaipyti ar retsykiais apsikvailinti (žr. “knap/kneppe”….). Antrasis nemato bėdos susirinkime ir patylėti, nes žino, jog yra pakankamai kompetetingas suvaldyti situaciją iš tikrųjų prireikus. Antrasis paprastai pasižymi aukštu emociniu intelektu, todėl dažniausiai gerai nutuokia, kaip jį regi aplinkiniai. Antrasis nuo Pirmojo skiriasi ir savo įvairiapusiškumu bei gebėjimu lanksčiai prisitaikyti prie bet kokios situacijos, kai Pirmasis dažniausiai yra priverstas priimti staigius ir neabejotinus sprendimus čia ir dabar su minimalia teise prisipažinti “Suklydau, darom kitaip ir iš naujo.” Antrasis nėra joks oficialus lyderis, todėl kai nenori, gali sau leisti būti pasyvus kaip daržovė. Didžioji dalis kolektyvo dažniausiai tapatinasi su Antruoju, “nepastebėdami” jo potencialo tapti lyderiu (”Jinai? Nea, ji gi mano kolegė, kokia vadovė, vadovas yra anas va Antanas…”), taip automatiškai susipriešindami su Pirmuoju. Jei Antrasis dar ir su lyderiu gerai sutaria, tampa jungiamąja grandimi tarp jo ir kolektyvo, tačiau to daryti, žinoma, visai neprivalo.

Tiesa, Antrajam dažniau tenka susidurti su kita problema - būna, kai kurie mano, jog gali užsikarti tau ant galvos ir patogiai ten kiurksoti. Iš pažiūros ir Katės Ant Palangės niekuomet neįtarsi gebant persikūnyti į šaltakraujiškai karingą asmenybę. Tačiau nepelnytai žeminama sutraiškysiu bet ką, nepaisydama nei visuomeninės padėties, nei aukštesnio rango darbo santykiuose, nei kiek man tai kainuos. Skaudžiai per nosytę nuo manęs yra gavusi ir dėstytoja, ir pora darbdavių, ir dar kai kurie. Nusipelnė, užtat gal išmoko šio to gyvenime.

Katei Ant Palangės patinka būti antra. Tik… ką daryti, kai Antrąjį spaudžia tapti Pirmuoju?

Rodyk draugams

Negaliu nepasidalinti savo atradimu, kurį padariau gyvendama Danijoje.

Daniukė, besislepianti po pseudonimu Humon, mėgėjiškus komiksus Skandinavijos ir pasaulio tema į interneto platybes ėmė kelti dar 2009-aisiais, ir gana greitai išpopuliarėjo ne tik Skandinavijoje, bet ir už sienos.

Komiksuose ji žaismingai narsto įvairius stereotipus, istorines aplinkybes ir šiandienines aktualijas, po kiekvienu piešinuku apgalvotai pateikdama ir detalesnį paaiškinimą.

O štai ir Katė Ant Palangės:

Kam artimas mano stiliaus humoro jausmas, - užsukit čia ;)

Rodyk draugams


© 2017 cat on a windowsill | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt