… Na ką, štai ir mano tikslai Didžiajam Colombo Projektui 2014-aisiais.

Kaip Colombo jau buvo informuotas, aš darysiu truputį kitaip, nes nesusitvarkiusi su amžinu bardaku organizme negaliu judėti toliau ir užsiimti visokiais ten kilniais tikslais. Todėl pirmas pusmetis - iki liepos mėnesio - bus skirtas iššluoti organizmą, sumažinti blogų įpročių ir galbūt išlavinti keletą teigiamų. Iššūkiui renkuosi ne keturiolika, bet dvidešimt keturis tikslus. Štai mano pirmieji dešimt:

1. Figūros tobulinimas. Mano kojos, ką čia slėpti, - plieninės. Rankos irgi raumeningos. Bet mano silpnoji vieta - torso sritis. Nėr tonuso, nors tu ką, todėl nutariau susiimti ir išdirbti sixpack’ą bei sustangrinti užpakaliuką. Šokių mokykloje irgi lankau treniruotes Flex Easy, kur koncentruojamasi į tempimus ir špagatą, bet nugarai ar pilvo sričiai dėmesio skiriama ne per daugiausia. Todėl papildomai paskelbiau sau abs challenge’ą ir squats challenge’ą. Pasirinkau populiariausius “Youtube” siūlomus pratimų kompleksus ir stengiuosi skirti apie 20 minučių namie. Pirmą kartą gyvenime nusifotografavau one.lt stiliuku (vienais apatiniais prieš veidrodį), kad būtų lengviau sekti rezultatus. Nuotraukas, jei išdrįsiu ir jei bus kokie pokyčiai, viešai įmesiu kovo 1. Jei ne - mėnesiui persivadinsiu iš Katės Ant Palangės į Lūzerę Nelaimingą, nu arba galit pasiūlyt savo variantą :>

2. Mesti rūkyti. PART TWO :) Šiaip labai sumažinau, rūkau tik prie kompanijos ir tai labai nedaug, bet būtų gerai šio įpročio atsikratyti visai.

3. Susidaryti SAVO mitybos planą. Bandžiau, reiškias, ir vien vaisius valgyt, ir košes visokias, ir vakarais nevalgyt, ir tik daržovytes virtas…. Kol pajutau, kaip ženkliai nukrito nuotaika ir pakilo agresijos lygis. Paskaitai ką nors “Delfyje” ir mintyse sumurmi “Kam ne p…..ui”…. Arba “Uoj uoj, kokie mes faini patys sau tam Seime….” ir galiausiai jau net darbe kartais nervai nelaikė: “Išpakuot ir vėl supakuot? NUštvojumat’…. Tuoj surengsiu aš tau “Bado žaidynes” suvenyrų parduotuvėj, makarone tu…” Ir tada man nušvito. Ką čia nušvito, pasitvirtino eilinįkart, kad mėsą man valgyti būtina, nes kitaip tampu siaubingai pikta, agresyvi, niurzglė ir visų nekentėja. Ar man negėda? Man labai gėda. Stačiai baisus žmogus, ką čia bepridursi. Todėl susikūriau savo dietą, kurią ketinu išbandyti naujais metais. Su mėsyte. Garbės žodis, po paskutinio pasyvios agresijos priepuolio atsigavau tik visą savaitę valgydama jautieną.

4. Eiti miegoti vėliausiai 00.30 bent triskart savaitėje. Užteks naktibaldžiauti.

5. Apsiriboti max 1 puoduku kavos per dieną. O geriausia - gerti žalią arbatą su gabalėliu citrinos.

6. Mesti alkoholį…. Chah, juokauju, we all know that’s not gonna happen :) Bet išgerti tik esant progai ir maximum 3 kokteilius arba 2 taures vyno.

…Ir keletas su sveikatingumo programa nesusijusių tikslų:

7. Nueiti nors į vieną pasimatymą su vyru, kuriam būtų bent jau 26 m….

8. Per dieną parašyti puslapį rašliavos. Yra įkvėpimas - nėra įkvėpimo, vis tiek. Nes kitaip taip ir nepajudėsiu iš mirties taško. O kaip istorija baigsis, norisi sužinoti ir pačiai.

9. PRIVALOMAS TIKSLAS: Perskaityti knygą. Sunki užduotis. Rasti knygą, kurią norėčiau perskaityti. Ne dėl to, kad ji populiari, ne dėl to, kad “privaloma klasika”, ir ne dėl to, kad rekomendavo lietuvių kalbos mokytoja. Čia esu iki išpindėjimo išranki. Dažnai atspėju, kaip knyga baigsis dar jos neįpusėjus, ir metu. Dažnai išsišaipau iš pernelyg įmantraus stiliaus ir metu. Dažnai pasibaisiu vertimu ir metu. Dažnai kilsteliu antakį ir pusbalsiu paklausiu savęs “Nx kas tokį šūdą leidžia ir skaito išvis?”. Ir metu. Tai va dar neišsirinkau, ką skaitysiu, bet bent vieną knygą iki liepos įveikti pasižadu. Gal net kokią tenais populiarią :) Ir būtinai lietuviškai. Labai pasiilgau skaityti lietuviškai.

10. PRIVALOMAS TIKSLAS. Nukniaukti įkvepiantį kito nario tikslą. Čia teks luktelt, kol submittins visi, bet kad ir ką bepasirinkčiau, pasistengsiu įveikti iki liepos.

…Ai, ir beje. Aš jau pradėjau, tad pirma ataskaita nusimato sausio pradžioje :>

Sėkmės ir mano bendražygiams, - may the odds be ever in your favor!

Kas dar nedalyvauja, nori, bet nedrįsta - o kodėl ne?

Rodyk draugams

2013-12-09Mano hiacintas.

Prieš pusantro mėnesio nusipirkau hiacinto svogūnėlį. Nežinau, kodėl. Gal kad kainavo septynias kronas ir tuo metu man pasirodė beviltiškai nuvertintas. Iš tiesų ketinau pasiimti cigarečių, bet tuo metu hiacinto man prireikė labiau.

Šiaip augalais rūpintis tingiu, todėl tik pastačiau jį ant spintelės šalia žvakių ir buteliuko eterinio apelsinų aliejaus ir pasirūpinau, kad nestovėtų ant skersvėjo.
- Čia tau bus ramu ir šilta, - sumurmėjau, - ne kaip prekybcentry, kur visiems pofyg, kad jus perpučia kiaurai.
Hiacintas, savaime suprantama, nieko neatsakė, bet aš pasijutau padariusi kažką gero.

Gyvenimas tekėjo kaip įprastai, net nepamenu, kas vyko ir ką veikiau. Tikriausiai dirbau, ėjau sportuoti ir karts nuo karto susitikti su drauge… O jis patyliukais sau stiebėsi aukštyn ir krovė solidų žiedyną. Kaskart grįžusi namo ir pravėrusi duris pirmiausia žvilgtelėdavau į hiacintą. Galiausiai pagavau save duris varstant kuo tyliau, kad nesukelčiau anam streso.
Kai kartą nedasūdžiau sriubos ir papildomai pasidruskinusi lėkštutės turinį pastačiau druskinę šalia žvakių ir eterinio aliejaus, negalėjau ramiai valgyti, nes atrodė, kad ta druska mano hiacintą veikia neigiamai. Juk druska tai ne cukrus, pagalvojau. Nunešiau druskinę į virtuvę ir meiliai šyptelėjusi paliejau aną vandenuku.
O anądien pastebėjau, kad mano hiacintas išaugo neįprastai didelis… Gal net per didelis. ”…O dieve, o jeigu jis jaučia mano nuotaikas, jaučia mano nuostabą ir nepasitikėjimą? Juk, sako, augalai sugeba….” – susizgribau ir tuomet jau garsiai ištariau:
- Tu esi pats gražiausias mano matytas hiacintas ir aš tave labai myliu. Pamatysi, išaugsi į tikrą gražuolį.
Ir kitą dieną mano hiacintas man pranešė, kad žydės švelnia rožine spalva ir kad tai bus jau visai netrukus. Bet žinot, kas yra nuostabiausia, kai žydi hiacintas?

Kvapas.

Mano kambaryje jau kurį laiką – ideali tvarka, vakarais skamba tyli relaksacinė muzika, o svarbiausia – jokių pašalinių kvapų. Jokių kvepalų, eterinių aliejų, smilkalų ir netgi aitriai kvepiančių kūno kremų.

Bet šiandien sekmadienis ir Katei – eilinis emocinis nuolydis. Skauda širdį. Karščiuoju. Taip norėčiau nusiskandinti vyne, bet buvau kvaila ir nusipirkau tik mažą buteliuką, kuris senokai tuščias iškeliavo į šiukšlių dėžę. Metu gert, reiškias.

Ir vis dėlto randu vieną vienintelę likusią cigaretę, kurios šiuo metu man labai labai reikia. Žvilgteliu į hiacintą, prikandu lūpą. Žinau, kad tai tas pats lyg sugadinti vaikui gimtadienį. Juk jei dabar prisidegsiu šitą cigaretę kambaryje, kaip kartais anarchiškai darydavau prieš tai, sugadinsiu visą laukimą. Visą šventę. Dūmai akimirksniu susigers į sienas ir mano hiancintui pražydus kambaryje įsitvyros salsvas ką tik pražydusios gėlės aromatas, šleikščiai sumišęs su raudonu marlboro.

Bet čia aš apsimetu, kad situaciją galiu išgelbėt. Įsitaisau ant palangės, praveriu langą ir čirkšteliu žiebtuvėlį.
Tas kelias minutes, per kurias sudeginu pusę cigaretės, jaučiu keistą palengvėjimą… O tada, užvėrusi langą, - staigią neviltį, pasidygėjimą ir nusivylimą savimi. Lyg būčiau nuskriaudusi vaiką.
Septynmetę mergaitę, kurios gimtadienio šventė – rytoj, o motina prisigėrė, nenupirko torto ir dar namus sujaukė.

Sėdžiu, verkiu, artėja Kalėdos. Hiacintas peržydės na*ui ir aš vėl liksiu pati su savimi.

Rodyk draugams


© 2017 cat on a windowsill | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt