- Šita, - duriu pirštu.

- Sakai? Bet labai plonas stiklas….

- Jo, bet šampanui pats tas, tik reikės visus perspėt, kad atsargiau elgtųsi, o tai greit dar vieną rinkinį reiks užsakinėt.

Xiao dar kartą mąsliai apžiūri skirtingų taurių pavyzdžius, išrikiuotus ant baro. Perstumdo vietomis, murmėdama “šita - baltam vynui, šita - raudoooonam….” ir garsiai užbaigia:

- Jo. Šampanui imam šitas.

Nusišypsau ir toliau pusbalsiu lietuviškai skaičiuoju vyno butelius apatinėje lentynoje.

- Darbo daug šiandien buvo, bet va, kaip gerai ėjosi, - džiūgauja Xiao.

- O dar sako, penktadienis - trylikta, - su aiškiu palengvėjimu pritariu aš.

Xiao kiek pasimeta.

- O kas? Bene pamiršom ką nors? - staiga sunerimsta.

- Na ne, bet žinai, penktadienis - trylikta, tai jau visi galvoja, kad bus bloga diena….. - paaiškinu.

- Aaaa, šiiiiitas visas reikalas, - atsimena Xiao. - Tiksliai. Aš irgi pastebėjau, kad danai kaip tais nusigąsta, kai jau trylikta ir penktadienis išpuola…. matyt, koks nors prietaras bus…

Jau žiojuosi aiškinti, ką kažkada labai įdomiai perskaičiau mūsų Atfatf tinklaraštyje, bet Xiao įsijautusi tęsia toliau:

- Pas mus, kinus, tai kitaip, mums ta trylikta buvus nebuvus, bet va pas mus ketvirta… keturiolikta… žodžiu, skaičius keturi labai nekokią prasmę turi…

- Žinau. Keturi Kinijoje siejamas su mirtimi. Todėl mūsų restorane neturime ketvirto ir keturiolikto staliuko, - sakau. ( Japonijoje, beje, taip pat, - skaičiaus “keturi” hieroglifas be kitų būdų jį perskaityti dar gali tartis ir “ši”. Lygiai taip pat skaitomas ir hieroglifas “mirtis”, todėl lankantis tradiciniame japoniškame viešbutėlyje teko pastebėti, jog lifte nėra mygtuko “4″. Neatsimenu, kaip nusigavau iki ketvirto aukšto, tik pamenu, kad labai pasimečiau…)

- Taigi, - palinkčioja Xiao ir priduria, - kai mama sužinojo, kad susiženyti ketinam keturioliktą, tai net iš Kinijos paskambino… Teko perkelt į tryliktą…

Virtuvėje kažkas triukšmingai nubilda nuo lentynos ir pasigirsta duslus vyriškas aiktelėjimas. Iškėlęs užgautą ranką, pas mus pasirodo Amitas, kolega iš Mumbajaus.

- Labai užsigavai? - susirūpinusi klausia Xiao ir čia pat prisiminusi išpoškina ką tik apkalbėtą išmintį: - Nu nes tryyyyylikta, Amitai, penktadienis ir trylikta - oj nekokia diena…..

Amitas abejingai trina užgautą ranką leduku, o aš patyliukais šypsausi. Ech, Xiao, galvoju. O jam irgi kas - jis tai induistas….

Patiko (31)

Rodyk draugams