- Tu juokauji…. - pasigirsta mano balsas iš persirengimo kambarėlio.

- Taigi išeik, išeik, pasirodyk, - ragina šefas, girdžiu, bet aš tebespoksau į veidrodį ir nesumoju, ką daugiau pasakyt apie savo naująją kalėdinę uniformą. Atsidūstu ir trukteliu suknelę kiek įmanoma žemiau. Uoj. Atsidūstu vėl, trukteliu aukščiau. Pasitaisau kepuraitę, giliai įkvepiu ir iškaukšiu ant podiumo.

-Nuo-sta-bu, - užgniaužia šefui kvapą, kol aš trypčioju palei duris, vienu medžiaginiu nykštuku negrabiai bandydama prisidengti iškirptę, ir sėdynę - kitu.

- Aš TAIP į salę neisiu, - pareiškiu. - Ji man gerokai per trumpa!

- Kaip tai per trumpa? - nesupranta šefas. - Taigi va, ir pasijonis pridėtas…

- … Čia mano pačios kombinukas, - pykteliu, vėl nesėkmingai trukteliu suknelę žemyn ir staiga atsivėrusią plačią iškirptę ryžtingai prikloju plaukais ir nuo kepurės nukarusiu bumbulu.

- Bet kaip gražiai…. O jei užsakytume dydžiu didesnį? - viltingai derasi šefas.

Užtylu.

- … Dviem, - iškeliu sąlygą.

- Deal, - nušvinta anas. - Šitą atiduosim Evai, ji visai smulkutė…

- Ni chriena, Eva į salę su tokiu irgi neis. Tada užsakom didesnį ir jai, - griežtai kaukšteliu smailiakulniu į grindis.

…. Tai va, brangieji, jei kas kalėdiniu sezonu į Kopenhagą netyčia, užsukit, niukštukėlės kava pavaišins ;) (Šefą išgrūsim kur reikalų tvarkyt)

Patiko (13)

Rodyk draugams