Šįryt važiuodama vienuoliktu troleibusu pastebėjau, kad krizė statybų ir apdailos sektoriuje ne tik kad nesilpsta, bet dar ir stiprėja sulig kiekviena miela diena.
Ir ypač gaila vargšų išorės fasado apdailos specialistų.
Pastebėjot…. jie nemitinguoja prie Prezidentūros.
Jie nesikreipia į televizijas.
Jie netgi nerašo straipsnių į Delfi.

Užuot draskę akis darbo biržos darbuotojams, seimui ir kitiems rimtiems ir nerimtiems asmenims, bent kiek galintiems paveikti jų sunkią bedarbystę, šie žmonės kovoja tyliai. Tyliai, tačiau atkakliai.
Suprantama. Įdarbinimo agentūros jiems neįkandamos.

Tačiau šie vyrai atkaklūs. Kasnakt kiekvienas jų blaškosi po miestą ir ieško vietos, kur patalpinus savo lakonišką, tačiau puikiai tiesioginę darbo patirtį atspindintį CV.
Tik pažiūrėkite, kiek skirtingų portfolio!


Ypač aktyvus yra vienas toks CABRI. Regis, šiam veikėjui ekonominė krizė visus šonkaulius spaudžia… Tačiau vyrukas nepasiduoda ir savo CV taguoja kur tik pasiekia, o be to, dar ir be galo sparčiai.
Turiu pridurti, kad mano pažįstamų tarpe šis paslaptingasis Zoro susilaukia ne itin šiltų atsiliepimų. Štai viena mano draugė, pasipiktinusi bene keturiais CABRI įrašais ant vienos sienos, kadaise palygino jį su „senu šunimi, nelaikančiu šlapimo”. Ne itin gražus apibūdinimas, sutikit.
Žinoma, galima klaidinga prielaida, kad šis veikėjas - tiesiog pasikėlęs savimyla. Na, žinot, vienas tokių, kurie klube prieina prie panelės ir, jai nespėjus ištarti nė žodžio, ištaria „Aš - CABRI, ir aš - Achu*enas. Oh yeah, a-ha, a-ha” ir reperiškai sukryžiuoja rankas ant krūtinės. Dar gali pasirodyti, kad mūsų bedarbis dažytojas visai nejaučia pagarbos mylimo miesto architektūriniams paminklams, kas, be abejo, liudytų dar ir prastoką išsilavinimą (pripažinkime, darbdaviui tai svarbu…). Arba netgi įmanoma susidaryti įspūdį, kad CABRI nejaučia saiko, tad gal ir alkoholiu piktnaudžiauja taip pat dažnai, kaip ir tagina?

Sustokit, žmonės.
Kiekvienas greitas teisti. Tačiau leiskit man užtarti šią bedarbių dažytojų brigadą!
Visi jie - puikūs darbininkai.
Tik pagalvokit…..
1. Įpratę dirbti naktimis prie prasto apšvietimo. O koks rezultatas, kokia šriftų, spalvų įvairovė! Ir retas tik prapaišo už kontūro!
2. Dirba esant minimaliam vadovavimui. Na, ar daug tokių savarankiškų darbuotojų Lietuvoje? Visiems tik ir baksnok pirštu, ką kuris turi padaryt!
3. Niekuomet nebuvo pakliuvę į teisėsaugos akiratį…. nes moka jos puikiai išvengti. Įsivaizduokit, pasirodo pas jus darbo inspekcijos pareigūnai ir klausia: na, ponas …. auskai, turim duomenų, kad savo statybinėje įmonėje esat nelegaliai įdarbinę CABRI. Jūs: tikrai? Negali būti. Pareigūnai: o kaip čia taip greitai šito dangoraižio siena šviežiai alyvine spalva išdažyta? Jūs: ai, atsibudau ir jau buvo….. (šiaip tai keista, kad jo išties dar nedemaskavo, nes stilius leidžia daryti prielaidą, kad jis ir ant „Maksimos” čekių pasirašinėja CABRI….)
4. Dirba BE GALO greitai ir nepastebimai. Argi ne nuostabu? Bet koks kitas darbuotojas sugaištų tikriausiai dvigubai.
5. Neabejoju, kad už atitinkamą mokestį puikiai pasirūpintų ir vidiniu jūsų būsto interjeru.

Tad nebūkit abejingi šiai nebyliai kovai su bedarbyste.
Negi siekiant įrodyti savo darbinį potencialą, šiems gabiems vyrukams reikės apipaišyti Prezidentūrą?

O dažai tai juk irgi kainuoja!

Patiko (0)

Rodyk draugams