Mano atostogos Lietuvoje nusirito kūlversčiais nuo stačių laiptų, tad vasario mėnesio ataskaitą Colombo rašau gėdingai pabrukusi uodegą tarp kojų.

1. Figūros tobulinimas 2. Mesti rūkyti, 3. Susidaryti SAVO mitybos planą 4. Eiti miegoti vėliausiai 00.30 bent triskart savaitėje 5. Apsiriboti max 1 puoduku kavos per dieną 6. Mesti alkoholį….

Taip stengiausi, taip ariau du mėnesius prieš tai. Sportavau bemaž kasdien ir netrukus ėmė ryškėti rezultatas, - sutvirtėjo torsas, suapvalėjo užpakaliukas, atsirado daugiau energijos. Pakeičiau mitybą: beveik atsisakiau mėsos ir saldumynų, alkoholio, cigarečių ir netgi keturias savaites sėdėjau ant homeopatinės detoksikacijos. Vienintelė blogybė, kurios nepavyko atsisakyti per tą laikotarpį, buvo kava.

Dieną prieš man išvykstant į Lietuvą sėdėjom su Julka restorane ir aš pirmą kartą po ilgos pertraukos vėl kėliau taurę vyno. Paskui ir antrą. Trečią. Paskui Julka pasakė “stop”, nes neatsikelsiu į skrydį. Bet jau tada supratau, kad tai buvo pranašiškas ženklas, kaip toliau gyvensiu ištisas dvi savaites.

Į Lietuvą vežiausi net treningines kelnes, nes nuo dūšios planavau užsirašyti į sporto klubą net ir atostogų metu, and boy oh boy never have I been so wrong

Dvi savaitės pralėkė žaibu, susitikau su fantastiškais žmonėmis ir nebuvo vakaro, kuomet būčiau nuobodžiavusi be taurės vyno rankoje ir cigariuko kitoje, bože bože….

Tai va grįžau Kopenhagon ir ką aš jums pasakysiu: dingo kokie 50 proc. mano sukaupto progreso sporto srityje ir aš DAR NEPRADĖJAU SPORTUOTI VĖL. Vis dėlto šią savaitę po truputį vėl grįžtu prie sveikatinimosi, intensyviai sportuoti pradedu ryt. Promise.

7. Nueiti nors į vieną pasimatymą su vyru, kuriam būtų bent jau 26 m…. Done. Dabar noriu į pasimatymą su moterimi. Vis dar turiu vilties, kad giliai širdyje esu neatrasta lesbietė, kuriai lemta būti laimingai su viena iš viso to gausaus būrio fantastiškų mane supančių moterų. Deja, seksualinis potraukis byloja kitaip…

8. Per dieną parašyti puslapį rašliavos. Čia man ilgam laikui įkvėpimas buvo dingęs. Motyvacija atsirado grįžus į Kopenhagą. Antrą savaitę vis parašau kažką. Jei ne po puslapį per dieną, tai bent pastraipą ar kokią mintį.

9. PRIVALOMAS TIKSLAS: Perskaityti knygą. Ačiū visiems už rekomendacijas, manau, vienu ar kitu metu būtinai imsiuos ir jų ;) O šiuo metu skaitau Artūro Tereškino knygą “Vyrų pasaulis”. Visa knyga, parašyta akademiniu stiliumi, yra paskirta Lietuvos vyrams ir jų vyriškumams analizuoti, - ar bereikia daugiau komentarų? Rekomenduoju.

10. PRIVALOMAS TIKSLAS. Nukniaukti įkvepiantį kito nario tikslą.

Nukanzinau kolegos Andriaus tikslą: “Mokytis dirbti produktyviau - atrasti metodus ir juos taikyti.” Ir ką galiu pasakyt, grįžus į Kopenhagą stengiuosi kiekvieną dieną nuveikti bent kažką produktyvaus. Seniai taip negyvenau ir iki efektyvumo dar toloka, bet skaitau, kad pradžią neblogą padariau. Ačiū Andriui už įkvėpimą.

Tad tokios tokelės mano tikslų siekimo fronte, tikėkimės, kad pavasaris visus įkvėps pasistengti iš peties.

***

Pradėjau užsirašinėti savo erotines fantazijas ir supratau, kad jei būčiau vyras, išvesčiau kokią mergaitę iš proto. Bet o kas mane išves iš proto, a? Pičialno, vienok.

***

Su Julka nusprendėm imtis bendro, pavadinkime, biznio projekto. Julka mokslus baigus, aš šiaip šį bei tą gebu.

- Nado mūsų firmos galimybių analizę padaryt, - išmintingai sako Julka ir tušinuku kruopščiai sąsiuvinyje užrašo: OUR STRENGHS ir OUR WEEKNESSES.

- Okėj, Koška, pradėkim nuo silpnų vietų. Vot, ko mums trūksta…

Susimąstau.

- Money….

- Money…. - murma Julka ir greit užrašo į stulpelį.

- Experience…

- Aha….

- Contacts…

- … Advertising…. - Užbaigia stulpelį Julka ir minutėlę patyli. - Taigi. Mums trūksta: pinigų. Patirties. Sviazių. Ir reklamos. Hmmm…. Na, gerai. Gerai. O davai dabar surašom savo stipriąsias vietas, Koška, mes juk turim kažką, ar ne?!

- Turim, - patvirtinu entuziastingai. - Turim, pavyzdžiui, dahriena laiko.

- …Ir wish to work, - priduria Julka, energingai braižydama lape keturkampį.

-… Ir… Talents….

- Laiko, ryžto dirbti… ir talentų… - sumurma Julka sau po nosimi ir keturkampio krašte pripaišo gėlytę.

- …Rašyk: natūralaus grožio, - pridedu aš patylėjusi ir žvilgteliu į savo nenutrupančiu geliu nulakuotus nagus: - Natūralaus VIDINIO grožio.

- Aa… čia prie ko? - suabejoja Julka.

- Prie resursų, - trumpai paaiškinu.

***

- Žinai, aš man rodos, pradėsiu kolekcionuoti užrašus tualetuose, - nusikvatoja Julia. - Kiek visokių juokingų galima prisiskaityt… O kaip jie skiriasi bibliotekoje ir kokiam nors prekybcentry, pastebėjai?

- Ooo, Julia, man toks užrašas tualete gyvybę išgelbėjo, - rimtai sakau. - Pameni, kai tatuiruotę dariausi? Tai va, atsistojusi nuo stalo jaučiausi visai gerai, kol nepasiekiau traukinių stoties. Tada, man rodos, dėl cukraus kraujyje trūkumo ir šešias valandas trukusio badymo mano kūną staiga ištiko šokas - o gal tai buvo panikos priepuolis, dabar jau nežinau, - ir pasidarė taip bloga, taip bloga… Išbalau visa, išpylė šaltas prakaitas, galvoju, viskas, alpstu, reikia prisėst, šaltu vandeniu apsiliet….. Ramstydama sienas šiaip ne taip nušliaužiau iki stoties tualeto, įsmukau į kabiną, užsklendžiau duris ir visai jau be dvasios klestelėjau ant klozeto dangčio. Tuo metu rimtai maniau, kad numirsiu, kakta ritosi prakaitas, nesugebėjau net galvos nulaikyt, tad tik atsišliejau į sieną ir susitelkiau į kvėpavimą. Viens - įkvėpt…. Du - iškvėpt…. Ir taip bekvėpuojant mano akys užkliuvo ne už ko kito, o už tualeto durų, ant kurių, be jau įprastų “I <3 Justin”, puikavosi riebus juodu flomasteriu išryškintas skelbimas: “Vyras, 46m., pasimylėtų su moterimi. Galiu ir su vyru.” Ir tuo metu, kai jau atrodė, kad tuoj tuoj numirsiu, šitas skelbimas mano akyse virto laikraščio antrašte: “Stoties tualete rasta negyva emigrantė iš Lietuvos su tatuiruote ant nugaros.” Jomajo, Julka, žiūrėjau aš į tą skelbimą ir galvojau, neduok tu viešpatie man šitaip numirt…. Čia… Vienai… Tualete… Užsienyje… Ką tik pasidarius savo gražiąją tatuiruotę… Jėzau, gi mano lietuvių kalbos mokytoja nepatikėtų. Sakytų, jau ko ko, bet kad Košką šitaip rado… ir dar KUR! Kuo toliau aš į tą skelbimą žiūrėjau, tuo daugiau ryžto jaučiau įgaunanti. “Susiimk, Koška, susiimk, kvėpuok, kvėpuok….” Ir ką tu galvoji? Po dešimties minučių įgavau antrą kvėpavimą ir atsistojau ant kojų.

- Nu jo, tave gyvent ar mirt įkvepia keisčiausios vietos…

- Taip, Julka. Ir dar Maiklas. Maiklas Boltonas.

Patiko (16)

Rodyk draugams